Supermasyvios juodosios skylės sprogia sferinės formos vėjas, kaip matyti iš meninės vizijos.
Mokslininkai teigia, kad jie yra labai arti to momento, kai prasidėjo juodosios skylės. Tokie objektai niekada nebuvo tiesiogiai aptikti, tačiau žinoma, kad formavimo procesas buvo labai neįprasta. Mes kalbame apie sprogstamą didelės ir mirtinos žvaigždės žlugimą gerai savo gravitacijoje. Esmė yra ta, kad šiose juodosiose skylėse esanti problema nebuvo sulaikyta į senovės žvaigždės pasklidimus.
Iš tiesų, jei grįžtumėte atgal, kai erdvė buvo tik 1 milijardas metų, senovės žvaigždės tiesiog nebuvo. Vietoj to, galėtumėte stebėti milžiniškus materijos debesis, užpildantį erdvę, iš kurios atsirado ankstyvosios galaktikos. Mokslininkai tiki, kad tam tikras kiekis medžiagos vis tiek priartėjo ir sugriovė į savo gravitaciją, kaip ir senosios žvaigždės. Tokie žlugimai sukūrė supermazines juodas skyles, kurios niekada nebuvo žvaigždės. Astronomai vadina tokius reiškinius „tiesioginės žlugimo juodosios skylės“ (DCBH). Vienintelė problema yra ta, kad niekas anksčiau tokių objektų niekada nematė.
Tačiau tai gali pasikeisti. Naujasis tyrimas parodė, kad NASA būsimasis NASB kosminis teleskopas turėtų būti pakankamai jautrus, kad rastų juodosios skylės galaktiką nuo senovės visuotinės istorijos laikotarpio. Be to, mokslininkai siūlo keletą parašų, galinčių priminti galaktiką su DCBH. Norėdami prognozuoti DCBH, mokslininkai naudojo kompiuterinį modelį ir imitavo senovines juodas skyles ankstyvoje visatoje. Paaiškėjo, kad formuojant DCBH yra daug didelių žvaigždžių su trumpu tarnavimo laiku ir be metalų. Taigi, priimančiosios galaktikos šviesa išlaikys mažo metalo žvaigždžių parašus.
Be to, mokslininkai nustatė, kad gautas DCBH skleidžia ypatingą aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę, kurią James Webb sugebės atpažinti. Teleskopas galės studijuoti ankstyvąją visatą, nes jis gali labai toli pažvelgti į senąją šviesą, keliaujantis ilgą laiką. Tai labai silpna, todėl moksliniam pasauliui reikalinga neįtikėtinai jautri priemonė.
Mokslininkai mano, kad po to, kai pradės veikti „James Webb“, DCBH galima aptikti kuo greičiau. Tiesa ta, kad jau žinome juodųjų skylučių rinkinį iš senovės visatos, kuri gali būti DCBH. Yra keletas klausimų, kuriuos teleskopas galės rasti. Pavyzdžiui, ar DCBH yra sukurtas pirmiausia, o tada galaktika, ar atvirkščiai? Tai yra vienas iš paskutinių didžiųjų visuotinių paslapčių ir mokslininkai pateks į tiesos apačią.
