Ar vėl turėčiau nusileisti į Venerą?

Ar vėl turėčiau nusileisti į Venerą?

Paskutinį kartą Magellano misija, kuriai pavyko sukurti šį vaizdą iki mirties 1994 m., Studijavo Veneros paviršių.

Venera yra neįtikėtinai gražus pragarus kraštovaizdis, kuriame debesys yra pripildytos sieros rūgštimi, paviršius yra karštas, tiek, kiek tirpsta švinas, ir vėjų greitis viršija žemiškus uraganus. Štai kodėl tik keletas pasisekusių robotų sugebėjo prisiliesti prie antrojo planetos paviršiaus nuo Saulės, nors niekas negalėjo užtrukti ilgiau nei dvi valandas. Tačiau mokslininkai siekia suprasti šio pasaulio mechanizmus, todėl svarsto idėją sukurti ilgalaikį nusileidimo laivą.

Nors projektas yra popieriaus darbo etape, kuriame nagrinėjamos misijos idėjos, užduotys, galimi problemų sprendimo būdai ir laivų projektavimo pasirinkimas. Numatoma data numatyta 2026 m.

NASA ir Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ atstovai dirba su konkrečiu projektu. Įdomu tai, kad NASA visuomet sutelkė dėmesį į Marso studijas, nors ir padarė keletą bandymų iškrauti į Venerą. Tačiau „Roskosmos“ situacija yra priešinga, nes išsiuntė daug zondų ir sėkmingai nusileido. Agentūros dabar bendradarbiauja, kad aptartų naują misijos tipą į Venerą: keliolika mėnesių, galinčių išgyventi pragariškas sąlygas, ir perduoti svarbius duomenis apie planetą į Žemę.

Ar vėl turėčiau nusileisti į Venerą?

Kairė pusė Veneros paviršiaus panoraminio vaizdo iš nusileidimo modulio „Venera-13.“ Dabar aptariami konkretūs misijos tikslai, taip pat nuostabi galimybė stebėti dienos ir nakties pokyčius šiame neįprastame pasaulyje (tai, kad Veneros diena trunka ilgiau nei metus!). Be to, prietaisas galės studijuoti ugnikalnių veiklą, pavyzdžiui, kanalą, kurio ilgis yra 7700 km (daugiau nei Žemės Nilas), tariamai iškirptas lavos. Svarbu pažymėti, kad tai neįmanoma Žemėje, todėl Veneros geologija gali atrodyti keista ir keista.

Turėsime kruopščiai galvoti apie laivo dizainą, kad jis išliktų tokiomis sąlygomis. Faktas yra tas, kad kai kurios šios planetos mokslinės paslaptys yra paslaptys. Tačiau yra vilčių, kad daug lengviau patekti į Venerą (dabar „Parker“ zondas plaukia per planetą į Saulę).

Komiteto nariai svarsto daug svarbių klausimų, kad iki sausio mėn. Pabaigos pateiktų išsamią misijos ataskaitą. Turime atsižvelgti į visą laiką, sąnaudas ir tokio prietaiso kūrimo bei pačios Venuso studijos svarbą.

Komentarus (0)
Paieška