Saulė nežino stabilumo ir nuolat tvoruoja mus su materialiomis emisijomis į kosmosą. Svarbiausius įvykius vadina koroninės masės išmetimu (CME). Paprastai tokios audros prasideda nuo įspėjimo, kuris kyla dėl šilumos ar energijos dalelių. Tačiau pastaruoju metu atsirado nauja rūšis, dėl kurios mokslininkai pateko į aklavietę: atrodo, kad audra atsirado iš niekur. Tai „paslėpta CME“.
Tarptautinė mokslininkų grupė sukūrė modelį, imituojantį paslaptingų saulės audrų evoliuciją. Šiuo tikslu mes naudojome STEREO ir SOHO misijų duomenis, kad sukurtume idealią schemą, kuri sutampa su pastabomis. Tai parodo, kaip lėtas ir tylus procesas netikėtai suformuoja žvaigždės magnetinį lauką, kuris staiga skubėja į kosmosą. Visa tai vyksta be įspėjimo.
Jei tipinės CME greitis pasiekia 1800 mylių per sekundę, tuomet jie turi 250-435 mylių per sekundę. Šis greitis yra tik šiek tiek didesnis nei įprastas saulės vėjas. Šis rodiklis nesuteikia pakankamai galios dideliam erdvės oro įvykiui sukurti, tačiau dėl vidinės magnetinės struktūros jie vis dar pažeidžia žemės magnetinį lauką. Modeliu buvo naudojamas diferencinis saulės pasukimas (ekvivalentas sukasi greičiau nei poliai). Paaiškėjo, kad būtent toks sukimasis sukelia magnetinius laukus skirtingu greičiu. Tai duoda pakankamai energijos, kad dvi savaites sudarytų paslėptus CME. Sukimas palaipsniui didina magnetinių laukų linijų intensyvumą, sukeldamas įtemptą energijos sriegį. Maksimalaus streso metu ji staiga ūgliai.
Toks modeliavimas padeda geriau suprasti, kaip žvaigždė veikia mūsų erdvę. Be to, ji papildo žinias apie oro sąlygų prognozavimą.
