Hablo kosminio teleskopo vaizdas rodo įdomią galaktiką NGC 3256, 100 milijonų šviesmečių toli nuo mūsų. Tai yra galaktikos sintezės rezultatas. Todėl mes turime idealų tikslą studijuoti susijungimo sukeltus žvaigždės iškraipymus
Šis nuostabus kosminis modelis reprezentuoja galaktiką NGC 3256 ir smurtinio susidūrimo vietą. Iškreipta galaktika veikia kaip dviejų spiralinių galaktikų susidūrimo prieš 500 mln. Metų reliktas.
NGC 3256 yra 100 milijonų šviesmečių toli nuo mūsų ir gyvena burės teritorijoje. Susijęs su „Hydra-Centauria“ supercluster. Išsiplėtusiuose ryškiuose uodegose, augančiose aplink galaktiką, vis dar yra matomų turbulento praeities pėdsakų. Per pradinį susidūrimą maždaug 500 mln. Uodegos yra punktyruotos su jaunomis mėlynomis žvaigždėmis.
Galaktikos susijungimo metu atskiros žvaigždės retai susiduria, nes jos atskiriamos dideliais atstumais. Tačiau dujos ir dulkės aktyviai kontaktuoja, sukurdamos ryškią švytėjimą. Centre galite pamatyti daug naujagimių žvaigždžių, spindinančių tolimame infraraudonųjų spindulių diapazone. Dėl šios priežasties jis yra ryškus IR tipas.
Žiūrėkite NGC 3256.
NGC 3256 buvo plačiai ištirtas dėl savo ryškumo, artumo ir orientacijos (pasuktas į mus). Galaktika yra idealus taikinys žvalgomosioms žvaigždėms sukurti.
Be to, kad apšviestų daugiau nei 1000 ryškių žvaigždžių grupių, centrinė NGC 3256 dalis taip pat apsaugojo tamsių dulkių ir didelio molekulinio disko diską, besisukantį aplink dvi skirtingas šerdis. Viena šerdis dažniausiai yra paslėpta, bet rodoma IR, radijo ir rentgeno spindulių bangos ilgiuose.
Originalios galaktikos buvo gausios ir susiliejo su masyvumu, todėl jos turi vienodą poveikį vieni kitiems. Spiralinius diskus jau sunku atskirti, o po kelių šimtų milijonų metų branduoliai sujungs ir sukurs vieną elipsinę galaktiką.
