Šviesiai mėlynas taškas negali būti vienintelis gyvybės už saulės sistemos ribų įspūdis. Naujas tyrimas rodo, kad astronomai turėtų atkreipti dėmesį į šviesiai oranžinius pasaulius, nes jie gali būti panašūs į tai, kas anksčiau buvo Žemė.
Į vadinamąją „Archean“ žemę, kuri įvyko prieš 2, 5–3, 8 milijardus metų, atmosferoje buvo daug deguonies ir daug daugiau metano, nes organizmai, vadinami cianobakterijomis, užtvindė jūrą.
Kompiuteriniai modeliai rodo, kad metanas, kurį gamina bakterijos, palieka Žemę ir periodiškai apvynioja jį oranžiniuose angliavandeniliuose.
Panašus reiškinys šiandien matomas ir Saturno palydovo Titan, nors jo angliavandenilių rūkas nėra susijęs su biologiniu aktyvumu.
„Vėlesniame archeane, kai metano koncentracija buvo didžiausia, mūsų visa planeta buvo apgaubta angliavandeniliais“, - sakė Jiada Arni, Vašingtono universiteto astronomijos absolventas, Amerikos Astronomijos draugijos susitikime Marylande. „Žvelgdami į Žemę per laiką, matome, kad Žemė kitoje geologinėje epochoje atrodė kitokia. Kai užduodame klausimą:„ Kaip atrodė Žemė? “, Atsakymas priklauso nuo konkretaus laikotarpio.“
„Blyškiai oranžiniai taškai gali būti pernelyg panašūs į Žemę“, - sakė Arni.
Žemės jaunųjų angliavandenilių „antklodė“ padėjo apsaugoti planetą nuo žalingos ultravioletinės spinduliuotės, kaip ir šiandien. Rūkas taip pat padėjo atvėsti Žemę, atspindintis saulės šilumą atgal į kosmosą. Palaipsniui pasikeitė Žemės ir aplinkos klimatas, kuris lėmė turtingą gyvenimo įvairovę.
Astronomai gali rasti cheminių panašių ankstyvųjų procesų pėdsakų, atsirandančių už Saulės sistemos ribų.
Išsiaiškinus eksoplaneto šviesiai oranžinį švytėjimą, tai gali būti geras ženklas.
Kompiuteriniai modeliai rodo, kad anglies dioksido ir metano santykio matavimas planetos atmosferoje padės atskirti, ar angliavandenilių rūko priežastis yra biologiniai procesai ar geologiniai.
