Kompiuterinis modelis demonstruoja supermazinį juodąją skylę galaktikos šerdyje. Juoda zona centre yra juodosios skylės įvykio horizontas, kur šviesa negali išeiti iš masinio objekto gravitacijos. Juodosios skylės galingas sunkumas iškreipia aplink ją, todėl fono žvaigždžių šviesa ištempiama ir ištepama
RIKEN ir JAXA mokslininkai naudojo radijo stebėjimo tarnybos ALMA (Čilė) pastabas, kad matuotų magnetinio lauko stiprumą netoli dviejų supermazinių juodųjų skylių galaktikų centre. Keista, kad magnetinių laukų stiprumo nepakanka „coronas“ - perkaitintos plazmos debesims aplink juodas skyles.
Mokslininkai jau seniai žino, kad supermasyvios juodosios skylės galaktikos centruose kartais viršija jų gimtąsias galaktikas ir yra aprūpintos perkaitintos plazmos korona, panašia į saulės elementus. Juodosioms skylėms šios karūnos gali šildyti iki fenomenalių 1 mlrd. Laipsnių Celsijaus temperatūros rodiklių. Ilgą laiką buvo manoma, kad koronus šildo magnetinės lauko energijos, tokios kaip Saulės. Tačiau anksčiau niekas neišmatojo magnetinių laukų aplink juodas skyles.
2014 m. Grupė mokslininkų prognozavo, kad elektronai plazmoje aplink juodąją skylę išskiria ypatingą šviesos sinchrotrono spinduliuotę. Ji turi būti radijo juostoje, ty elektromagnetinėse bangose, turinčiose ilgą bangos ilgį ir žemą dažnį. Mokslininkai nusprendė įvertinti šiuos laukus. Norėdami tai padaryti, peržiūrėjome aktyvius galaktikos branduolius IC 4329A maždaug 200 mln. Šviesmečių ir NGC 985 580 mln. Šviesmečių atstumu. Analizė buvo pagrįsta ALMA (Čilė) ir labai didelio teleskopo stebėjimais. Išvados rodo, kad koronato dydis pasiekia 40 Schwarzschild spindulių (juodosios skylės gravitacinį spindulį, kuris net neužleidžia šviesos) ir apie 10 gausų stiprio, kuris yra šiek tiek didesnis už Žemės paviršiaus magnetinį lauką, bet mažesnis nei tipiškas magnetas vienam šaldytuvui.
Nustatyta, kad nors abiejuose objektuose mums pavyko patvirtinti sinchroninio radiacijos spindulį iš koronos, magnetinis laukas buvo per silpnas, kad palaikytų intensyvų koroną. Taip pat pažymėjo, kad išvados susijusios ir su juodomis skylėmis, todėl gali būti ir bendras reiškinys. Dabar mokslininkai planuoja ieškoti galingų gama spindulių požymių, kurie turi lydėti radijo spindulius, kad geriau suprastų, kas vyksta aplinkoje šalia supermazinių juodųjų skylių.
