HD189733b meninis interpretavimas, parodantis planetos, neturinčios tėvų žvaigždės gravitacijos atmosferą
Naujausi masyvių žvaigždžių išsiveržimų modeliai padeda iš naujo pažvelgti į egzoplanetų gyvybingumą. Jie laikė mūsų saulę kaip pagrindą, tačiau mechanizmas taip pat taikomas šaltoje žvaigždėje.
Koroniniai teršalai - milžiniški plazmos ir magnetinio lauko sprogimai nuo žvaigždžių. Tai yra kosminio oro reiškinio pagrindas, kuris gali ne tik sunaikinti palydovus, bet ir sugadinti planetos įrangą. Mokslininkai dabar sako, kad išmetamieji teršalai gali paveikti galimą planetos gyvenamumą.
Įprastai suprantant egzoplanetą, laikoma, kad jis yra gyvenamas, jei jis yra gyvenamojoje zonoje (temperatūra leidžia disponuoti skystu vandeniu). Mažos masės žvaigždėms būdingos žemos temperatūros, todėl objektai turi gyventi arčiau, tačiau tada išmetamųjų teršalų poveikis jiems yra stipresnis. Kai koroninis išstūmimas veikia planetą, jis spaudžia magnetosferą. Jei yra pakankamai galios, išmetimas gali taip stipriai suspausti magnetosferą, kad atskleis planetinę atmosferą, kurią ji tiesiog nuvalys. Tai reiškia, kad objektas ir visas jo potencialus gyvenimas tampa atviras mirtiniems žvaigždžių rentgeno spinduliams.
Komanda nusprendė sukurti modelį vėsioje žvaigždėje V374 Pegasus ir sužinojo, kad galingi magnetiniai laukai priverčia koronalią masę patekti į astrofizinės srovės lapo tašką (minimalus magnetinio lauko stiprumas).
Tai reiškia, kad tokios šaltos žvaigždės yra mirtingiausios jų planetoms. Jei lyginame ją su mūsų planeta, tokiomis sąlygomis eksoplanetui reikės turėti kelis dešimtys tūkstančių kartų didesnį magnetinį lauką nei žemės. Tokie daiktai susiduria su koronaliniais smūgiais 5 kartus per dieną.
Tai svarbus tyrimas, nes jis leidžia atsižvelgti į oro sąlygas ieškant gyvenimo egzoplanetuose.
