Vienas iš trumpalaikių įvykių momentinis vaizdas nuo 8 dienų iki maksimalaus ryškumo iki 18 dienų. Šis protrūkis įvyko 4 mlrd. Šviesmečių.
Mokslininkų komanda neseniai atliktoje apžvalgoje sugebėjo nustatyti 72 labai ryškius, bet greitus įvykius. Jų kilmė vis dar svarstoma. Įvykiai, įrašyti programoje DES-SN. Tai yra pasaulinio tamsos energijos įžvalgų, leidžiančių paspartinti visuotinę plėtrą, dalis.
„DES-SN“ naudoja didelį fotoaparatą 4 metrų teleskopui „Cerro Tololo“ Amerikos observatorijoje. Peržiūra apžvelgė supernovą - masyvių žvaigždžių sprogimus jų gyvenimo pabaigoje. Toks sprogimas per trumpą laiką gali pasiekti visos galaktikos ryškumą.
Southamptono universiteto mokslininkai šiandien surado didžiausią šių greitųjų įvykių skaičių. Net pereinamosioms formacijoms jie yra labai savotiški: jie yra aprūpinti tuo pačiu didžiausiu ryškumu, tačiau matomi mažiau laiko (nuo savaitės iki mėnesio). Tačiau supernova truko kelis mėnesius ir daugiau. Įvykių temperatūra pasiekia 10000-30000 ° C, o dydis yra 100 kartų didesnis už Žemės ir Saulės atstumą. Be to, jie plėtoja ir praranda šilumą, kai jie vystosi.
Grafike parodyta ryškumo raida dviem greitiems trumpalaikiams įvykiams ir dviem tipiškoms supernovoms: termobranduolinei ir branduolinei žlugimui. Pirmuosiuose likučiuose Žemės dydis (baltas nykštukas) pritraukia kritinę palydovo masę ir sprogsta. Antrajame variante masyvi žvaigždė iš branduolio išeikvoja degalus ir sprogsta.
Pereinamojo laikotarpio kilmė vis dar svarstoma. Galbūt žvaigždė prieš supernovos sprogimą užima daugybę medžiagų, o kraštutiniais atvejais galėjo būti visiškai supakuota. Taip, ir pati supernova gali apšildyti aplinkinę medžiagą į aukštą temperatūrą. Dabar mokslininkai mato karštą debesį, bet ne pačią sprogiąją žvaigždę. Patvirtinimui reikės daugiau duomenų.
