2010 m. „NASA Mars Express“ erdvėlaivis priskiria didesnį Marso Phobos palydovą.
Keistos mažų marsių palydovų formos ir spalvos sukėlė ilgą diskusiją apie jų kilmę. Tamsios palydovų pusės primena primityvias išorinės saulės sistemos asteroidus, primenančias jų asteroidų prigimtį ir Marso gaudymą gravitacijos būdu. Tačiau jų orbitų formos ir kampai nepritaria fiksavimo scenarijui.
Naujas „Mars Global Surveyor“ misijos 20 metų duomenų išvaizda rodo, kad palydovai buvo suformuoti po stipraus Marso susidūrimo su dideliu objektu, dėl kurio medžiaga buvo išleista orbitoje. Atrodo, kad Phobos yra labiau panašus į Raudonosios planetos plutą, nei atrodo. Tai svarbus tyrimas, kuris padės geriau suprasti planetų ir mėnulių formavimąsi sistemoje ir už jos ribų.
Naujajame tyrime buvo lyginamas vidinis IR spektras, rodantis, kad metaoritinis kristalas yra atviras (dešinėje) ir paviršius Phobos (kairėje), gautas 1998 m.
Tamsūs objektai
Diskusija apie Marso palydovų kilmę mokslinę bendruomenę padalijo į dvi ginčytinas stovyklas. Matomoje šviesoje „Phobos“ ir „Deimos“ atrodo daug tamsesni nei „Mars“, kuri palaiko užfiksavimo hipotezę. Mokslininkai tyrinėja objektų mineralinę sudėtį, nes spektrofotometru sugriovė atspindėtą šviesą į kompozitines spalvas ir sukuria specifinius „spaudinius“. Lyginant šiuos planetinių paviršių spektrinius įspūdžius su žinomų mineralų spektrų katalogu, galima nustatyti atskirų objektų sudėtį. Dauguma tyrimų sutelkė dėmesį į spektrą matomoje ir infraraudonojoje šviesoje. Šiose apžvalgose „Phobos“ ir „D“ klasės asteroidai atrodo beveik tokie patys. D-klasės asteroidai yra beveik juodi, nes juose yra anglies. Ši tamsa ir tikėjo, kad palydovas - paprastas asteroidas, kurį traukia Marso gravitacija. Tačiau palydovų orbitos tyrimas parodė, kad toks scenarijus yra tiesiog neįmanoma. Vietoj to mėnulis turėjo pasirodyti kartu su Marsu arba po didžiulės įtakos planetai.
Šilumos pėdsakai
Paskutiniame tyrime jie nusprendė pateikti naują pusę, ty sutelkti dėmesį į IR diapazono vidurį. Mokslininkai apžvelgė Phobos šiluminį parašą, gautą 1998 m., Naudojant „Mars Global Surveyor“.
Phobos pakyla virš Marso kalnų
Šiluminė energija, kaip matoma šviesa, gali būti suskirstyta į „spalvų“ spektrą. Net objektyvai, kurie atrodo tamsūs matomoje šviesoje, gali spindėti būdingame IR spektre. „Phobos“ yra labai šalta, tačiau jos šiluminis spektras pasižymi pastebimu parašu. Palyginus vidutinius mėnulio IR spektrus su meteorito pavyzdžiais, kurie nukrito šalia Tagish ežero (Britų Kolumbija), paaiškėjo, kad jų nėra. Be to, didžiausias atitikimas Phobosui buvo įrodytas žemės bazaltu. Tai vulkaninis roko, kuris sudaro didžiąją Marso plutos dalį.
Marso plutos dalis?
Naujajame tyrime teigiama, kad Phobos sudaro tik marso medžiaga. Labiausiai tikėtina, kad prieš mus yra palydovas, jungiantis dalį Marso ir šoko objekto. Tačiau kai kurie mano, kad Tagish meteoritas nebus geriausias D klasės asteroidų pavyzdys, nes jis laikomas itin neįprasta ir todėl netinka palyginimui. Todėl tikėtina, kad naujas tyrimas nesibaigs ginče. Be to, „Phobos“ susiduria su atmosferos atmosferos poveikiu, kuris turi įtakos jo atspindžio spektrui (sunku atkurti laboratorijoje).
Per artimiausius kelerius metus mokslininkai galės gauti atsakymus, jei OSIRIS-Rex ir Hayabusa-2 automobiliai analizės tikslais į Žemę pristatys asteroidinius mėginius. Jau pasiekta pažanga, nes rugsėjo 21 d. Du Japonijos misijos „Hayabusa-2“ robotai nusileido į asteroidą Ryugu.
