Tarpplanetinė erdvė vargu ar gali būti vadinama ramia vieta. Saulė nuolat išleidžia didelės energijos daleles, kurios gali pakenkti palydovams arba pakenkti astronautų sveikatai. Nuo neigiamos Žemės įtakos išsaugo magnetinį lauką.
Tačiau kai kurios dalys gali prasiskverbti. Šias akimirkas nustato MMS (Magnetospheric Multiscale) misija. Nauji duomenys rodo, kad kosminės plazmos vorticijos, panašios į tornadą, sukuria turbulentinę ribą, galinčią prasiskverbti daleles į žemę.
MMS buvo paleistas 2015 m., Naudojant keturis erdvėlaivius, atliekančius trimačius Žemės magnetosferos tyrimus. Projekte nagrinėjamas dalelių perdavimo į magnetosferą procesas, atsižvelgiant į priežastis ir pasekmes.
Naudodamiesi apklausos duomenimis ir naujais 3D modeliais mokslininkai pirmą kartą galėjo ištirti, kas vyksta magnetosferos ribose.
Kelvin-Helmholtz bangos stebimos gamtos reiškiniuose, pavyzdžiui, susidūrus su dviem skysčiais. Paveiksle tai pasireiškia debesų pavidalu. Magnetosferos viduje tankis yra daug mažesnis nei lauke, kur vyrauja saulės vėjas. Magnetopauzė (riba) praranda stabilumą, kai du regionai juda skirtingais pagreičiais. Dėl šios priežasties Kelvino-Helmholtso bangos (didelio masto smegenys) formuojasi išilgai krašto. Tai veda prie plazmos tornado kūrimo.
Kelvin-Helmholtz bangos yra visoje Visatoje, kur kaimynystėje vyksta dvi skirtingo tankio medžiagos. Superkompiuterio „Titan“ ir „MMS“ duomenys parodė, kad tornadas pasirodė esąs daug efektyvesnis nei anksčiau. Modeliavimo ir stebėjimo palyginimas padėjo nustatyti tikslius įvykių parametrus. Kai kurie pasiekė 9 300 mylių, o kiti 60, 90 ir 125 mylių.
Neseniai MMS buvo įdiegta naujame orbitos taške, kuriame jie toliau tirs energijos ir dalelių sąveiką žemės magnetosferoje. Svarbu visiškai suprasti pagrindinius erdvės procesus, nes nuo jų priklauso palydovų ir ryšių sistemos veikimas.
