Ledo, vandens garų ir organinių junginių purkštukai iš „Enceladus“ pietinio poliaus išleidžiami Cassini erdvėlaivio fotografijoje 2009 m.
Šalia Havajų ir 3000 pėdų gylyje yra šiltos, burbuliuojančios vulkaninės spyruoklės. Ši vieta gali būti puiki treniruotė, norint surasti nežemišką gyvenimą. Būtent čia NASA sujungia kosmoso ir vandenyno tyrimus su SUBSEA projektu. Abiejose srityse įgytos žinios leis plėtoti ateities kosmoso misijas saulės sistemoje.
Manoma, kad „Saturn“ palydovas „Enceladus“ ir „Europa“ Jupiteryje turi skystų vandenynų ir hidroterminį aktyvumą po ledo sluoksniais. Todėl Žemėje ieškote panašių vietų, kurias galima ištirti. SUBSEA tikslas - peržiūrėti vulkaninius šaltinius po Havajų sala.
Kai „NASA Cassini“ misija nustatė, kad „Enceladus“ ledo plutoje buvo vandens, jie pradėjo tikrinti. Plunksnos charakteristikos rodo sąlygas, kurios gali būti jūros dugne. Tai apima temperatūrą, slėgį, sudėtį ir numatomą hidroterminį aktyvumą. Mokslininkai mano, kad šie palydovai yra puiki vieta ieškoti galimo gyvenimo. Vanduo, liečiantis akmenis apačioje, gali sukelti chemines reakcijas ir mikrobų apykaitą.
Enceladus žievės vidinio skerspjūvio meninė vizija. Jis parodo, kaip hidroterminis aktyvumas gali sukelti purkštukus ant mėnulio paviršiaus.
„Loihi“ povandeninis vulkanas yra ypač gera vieta hidroterminių jūros dugno sistemų prognozėms ir jų gebėjimui išlaikyti gyvybę. Ankstyvieji tyrimai sutelkti į vietas, kuriose susitiko tektoninės plokštės. Bet Loihi apima išlydytą magmą, išsiveržiančią iš vienos plokštės vidurio. Šis vulkaninės veiklos tipas gali būti panašus į Europos ar Enceladus jūros dugną.
2018 m. Misijos „SUBSEA“ misija naudoja laivą „Nautilus“ studijoms Loihi sąlygomis. Gauta informacija pagerins mūsų supratimą apie sąlygas, galinčias paremti gyvybės formas kitose vandenyno pasauliuose.
